2018.04.20

Meilę gamtai vaikams skiepija mokslo eksperimentais

Per Lietuvos mokyklas jau antrą mėnesį keliauja Aplinkos ministerijos inicijuotas neformalaus gamtos pažinimo pamokų projektas „Gamtukai“. Vienas šio projekto komandos dalyvių – fizikas Pijus Vaškevičius – kasdien vis kitos mokyklos vaikams demonstruoja neįtikėtinus fizikos eksperimentus, kurie leidžia pradinukams artimiau pažinti gamtos stichijas ir pamatyti tai, ko kitomis aplinkybėmis jie negalėtų patirti. 

Pijus – netradicinis jaunasis mokslininkas. Jis energingas keliautojas, nuotykių ieškotojas, drąsiai bendraujantis su vaikais ir iš savo gyvenimiškos patirties jau galintis papasakoti ne vieną filmo vertą istoriją.

Prieš sausakimšą pradinukų salę Pijus skystu azotu sušaldo bananą ir pasiūlo vienai iš mokytojų šiuo bananu įkalti vinį. Salė sustingsta, girdėti net po žiemos atsibudusios musės zyzimas. Bam, bam, bam... Ir vinis įkaltas. Su bananu.

Netrukus Pijus pademonstruos, kaip pagal muzikos ritmą gali šokti ugnis, arba kaip tarp dviejų strypų susiformuoja nedidelis žaibas. Kiekvienos „Gamtukų“ pamokos kulminacija – garų geizeris, kuris šauną kelis metrus į orą prieš išsižiojusių pirmokų nosis.

„Ar dabar žinosite, kaip susidaro žaibas, ką gali didelis šaltis, arba kas nutinka, kai staigiai susimaišo šaltis ir karštis?“ – klausia Pijus ir nedelsiant mokyklos aktų salėje nugriaudėja galingas „Taaaaaip!“

Dar viena „Gamtukų“ pamoka baigėsi. Pijus nusivelka baltą mokslininko chalatą ir prisėda ant aktų salės scenos krašto. Pijaus akyse – malonaus nuovargio jausmas. Pamoka pavyko.

Pijau, baigei taikomąją fiziką Vilniaus universitete, taip pat gretutines pedagogikos studijas. Esi mokslo pažinimo renginių ir jaunimo stovyklų organizatorius. Tau dar tik 25 m., o esi jau apkeliavęs visą pasaulį. Kaip gimė tavo meilė gamtai? 

Didelę dalį savo vaikystės vasarų praleidau savarankiškai gyvendamas atokioje šeimos sodyboje netoli Molėtų. Ten su pusbroliu visko prisigalvodavom. Gyvenome kaimelyje tarp gūdžių miškų. Miškas baugindavo, bet tai mane labiausiai ir traukdavo. Ši vaikystėje įgyta meilė gamtai vis dar persekioja mane ir šiandien. Dažnose klajonėse po tolimiausius pasaulio kampelius vis dar ieškau to baugaus ir nepažinto miško. Kartais, norėdamas atsipalaiduoti, užmerkiu akis ir įsivaizduoju miško takelius, kuriais kasdien su pusbroliu lakstydavome vaikystėje.

Pijau, o kaip nusprendei pradėti populiarinti mokslą?

Visada mėgau mokslą ir sceną, didelę auditoriją. Jau studijuodamas pirmame kurse gavau draugų pasiūlymą dalyvauti mokslo populiarinimo renginiuose kartu su Vilniaus Universitetu. Būdamas aktyvus pirmakursis iškart sutikau. Netrukus aš kuravau ir vykdžiau jau beveik visus VU Fizikos Fakulteto vizitus Lietuvos mokyklose, organizavau renginius. Galiausiai su kursiokais taip įsismarkavome, kad tai tapo ir pragyvenimo šaltiniu.

Mokslo dėsniai pradinukams...? Kaip surasti bendrą kalbą su pirmoku?

Pradinukams reikia vizualaus ir interaktyvaus paaiškinimo. Mažiau kalbų, daugiau eksperimentų ir žaismingumo. O šiaip, aš pats širdyje dar jaučiuosi vaikas, tad su vaikais labai lengvai randu bendrą kalbą.

Ar būdamas mažas pats mėgdavai eksperimentus?

Iš tiesų vaikystėje pagrindiniai mano eksperimentai vykdavo kitoje stiklinio televizoriaus ekrano pusėje. Būdamas vaikas, mėgau žiūrėti „Discovery“ kanalą, o ypatingai – laidą „Mitų griovėjai“.

Pamenu, jog mokykloje neturėjome jokių sąlygų vykdyti eksperimentus, galima pasakyti – visiškai neturėjome interaktyviosios edukacijos pusės. Iš tiesų būtent šis trūkumas man davė didelį pradinį postūmį važinėti po mokyklas. Norėjau parodyti mokiniams, koks įdomus ir daugialypis gali būti mokslas.

Su „Gamtukais“ apsilankei jau dešimtyse Lietuvos mokyklų. Kaip skiriasi vaikų reakcijos? 

Vaikai miestuose turi daugiau galimybių: būreliai, renginiai, pramogos. Neretai ši pasirinkimo aibė išlepina. Gyvenantys regionuose labiau vertina jiems suteiktas retas galimybes sužinoti kažką naujo, dažnai yra kuklesni ir pagarbiau žiūri į tai, ką gauna. Jie visada siekia maksimaliai išnaudoti tą retą „nukritusį lobį“. Bet iš tiesų visus vaikus visuose pasaulio kraštuose vienija smalsumas, žaismingumas, noras mesti iššūkį pasauliui, o dažnai ir pedagogams ar tėveliams.

Manau, kad vienas svarbiausių dalykų šiandien yra skatinti mokinių meilę ir pagarbą gamtai. Juk neretai būdami mieste pamirštame tą mūsų amžiną sąsają su gamta. Mums reikia, kad kažkas apie tai nuolat primintų. Manau, kad „Gamtukų“ projektas būtent tai ir daro.

Pijau, ačiū už pokalbį!

Šį pavasarį Lietuvos mokyklose Aplinkos ministerija pradėjo neformalaus ugdymo projektą „Gamtukai“, kuris šiuolaikinėmis, interaktyviomis priemonėmis skatina jaunąją kartą pažinti gamtą, ją saugoti ir puoselėti. Apie 50 tūkst. Lietuvos I-IV klasių moksleivių dalyvaus netradicinėse gamtos pažinimo pamokose „Gamtukai“, kurios tęsis iki 2019 m. birželio 1 d.