2019.06.18

Lauko darželiai – kuo jie pranašesni už įprastas ugdymo įstaigas?

Nors mūsų šalyje lauko darželių ir mokyklų veikla pradėta neseniai, vis daugiau tėvų renkasi savo atžalas vesti būtent į tokio tipo ugdymo įstaigą. Lauko darželių Lietuvoje atstovai vieningai sutinka, kad vaikų ugdymas lauke ne tik gerina jų fizinę ir emocinę sveikatą, bet taip pat stiprina ryšį su gamta ir skatina elgtis atsakingai.

Pedagogai pastebi, kad vaikų, kurie iki atėjimo į lauko darželį, lankė įprastą ugdymo įstaigą, santykis su gamta dažnai būna kitoks, nei nuolatinių lauko darželių auklėtinių. Pasak „Miško“ darželio Smiltynėje, įkūrėjos Dovilės Urbanavičienės, pasitaiko atvejų, kai vaikai akivaizdžiai baiminasi ar nesupranta tam tikrų gamtoje sutinkamų dalykų.

„Pastebime, kad kai kurie vaikai bijo prisiliesti prie žemės ar netgi prie medžių šakų, nes jiems tai atrodo svetima ir asocijuojasi su nešvarumais. Visgi po kurio laiko jie pripranta būti lauke, perlipa juos ribojančius barjerus ir supranta, kad gamta ir jos objektai yra natūrali gyvenimo dalis, kuria smagu domėtis ir tyrinėti“, - sako D. Urbanavičienė.

Ukmergėje esančio lauko darželio atstovė Sigita Kriaučiūnienė priduria, kad tokiuose darželiuose vaikams laiko gamtoje leisti nesutrukdo ir prastas oras. 

„Mokome vaikus pasitikėti gamta ir jos nebijoti. Mūsų darželyje neegzistuoja toks dalykas, kaip blogas oras. Vaikai niekada nesiskundžia dėl lietaus ar šalčio, nes žino, kad jeigu tinkamai apsirengs – bet koks oras bus geras“, - pastebi S. Kriaučiūnienė.

Vaikai sustiprėja fiziškai

Sostinėje esančio lauko darželio ir mokyklos įkūrėjas Žilvinas Karpis teigia, kad vaikus su gamta itin suartina žygiai. Visgi, jis pastebi, kad prie lauko darželio prisijungus naujiems vaikams, dažnai tenka trumpinti žygių distancijas, nes naujokai būna ne tokie fiziškai pajėgūs, kaip lauko darželių senbuviai, kurie lauko darželyje dažnai užsiima aktyviomis veiklomis ir taip sustiprėja fiziškai.

„Kai prie grupės prisijungia naujas vaikas, reikia trumpinti žygius, nes nauji vaikai nebūna fiziškai pajėgūs, o jiems prisitaikyti užtrunka vieną ar du mėnesius. Tėvai pastebi, kad dėl laiko gamtoje ilgainiui ženkliai sumažėja vaikų sergamumas. Taip pat vaikai tampa žymiai pastabesni ir ramesni“, - sako Ž. Karpis.

Atsiranda emocinis ryšys su gamta ir rūpestis aplinka

Vaikams leidžiant laiką gamtoje, keičiasi ne tik jų emocinė ir fizinė sveikata, bet ir mažųjų ryšys su gamta – jiems gamta tampa artima aplinka, todėl jie nuoširdžiai ima rūpintis gamtos būkle ir patys stengiasi jai nekenkti.

„Ilgainiui vaikai tampa jautresni aplinkai – vaikams būna ypač skaudu, kai miške pastebi šiukšles ar kitokią žalą gamtai – atvirai išreiškia savo nepasitenkinimą: „čia taip gražu, kodėl žmonės taip daro?“. Vieno žygio metu, kai jiems net nebuvo iškeltas toks uždavinys, patys, savo noru, pradėjo rinkti šiukšles. Paprašė auklėtojo maišo, sudėjo į jį šiukšles ir surado konteinerį, į kurį jas galėtų išmesti. Akivaizdu, kad aplinka, kurioje vaikai praleidžia daug laiko, tampa jiems brangi. Tokie vaikai ir suaugę labiau stengiasi dėl gamtos, prisideda prie jos išsaugojimo“, - pasakoja Žilvinas Karpis. 

Dovilė Urbanavičienė prideda, kad su vaikais svarbu kalbėtis aplinkosauginiais klausimais. Kuo daugiau kalbama apie aplinkosaugą ir tinkamą elgesį su gamta, tuo jiems tai darosi svarbiau, ypač, kai vaikai daug laiko patys leidžia gamtoje.

„Net ir suaugusiems žmonėms egzistuoja tos pačios taisyklės. Jeigu leidi laiką kažkokioje aplinkoje – tau ji automatiškai pasidaro svarbi. Vaikai, kurie daugiau laiko praleidžia mūsų gamtoje, netgi mieste pradeda rinkti besimėtančias šiukšles, nes išugdome įpročius rūpintis miške besimėtančiomis atliekomis, jas rūšiuoti“, - sako „Miško“ lauko darželio vadovė D. Urbanavičienė.

Lauko darželiuose svarbi ekologija. Neretai vaikai supažindinami ir su žemdirbystės pagrindais, nes patys gali auginti įvairius augalus ir daržoves, kurias vėliau panaudoja gamindami maistą.

„Auginame įvairias daržoves, žirnius, braškes, renkame žoleles, uogaujame, grybaujame, o iš šių gėrybių kartu su vaikais gaminame maistą. Tiesa, pasitaiko ir kurioziškų situacijų. Kartą auginome ir bulves, labai laukėme derliaus, bet nespėjome apsėto lauko aptverti, todėl anksčiau už mus bulvėmis paskanavo šernai. Visgi, tai irgi svarbu – per tokias patirtis vaikai supranta, kad viskas priklauso ne vien nuo žmonių“, - pasakoja D. Urbanavičienė.

Esminis kauko darželių privalumas yra tas, kad vaikai turi galimybę praleisti daug aktyvaus laiko gamtoje. Čia jų laukia įdomios pažintys su gyvosios ir negyvosios gamtos elementais ir netikėti atradimai, kurie sustiprina vaiko ryšį su gamta ir ugdo aplinkosauginį sąmoningumą. Aktyvus laisvalaikis gryname ore turi teigiamos įtakos vaikų fizinei būklei, atsparumui bei emociniam vystymuisi.  


Lietuvos respublikos Aplinkos ministerija  2018-2019 metais įgyvendina neformalaus gamtos pažinimo projektą „Gamtukai“ . Projekto tikslas  šiuolaikinėmis, moderniomis, kuo patrauklesnėmis priemonėmis skatinti jaunąją kartą pažinti gamtą, ją saugoti ir puoselėti. Mobili gamtos pažinimo studija „Gamtukai“ iki 2019 m. balandžio mėnesio aplankė daugiau kaip 160 mokyklų, kur praktinėse gamtos pažinimo pamokose sudalyvavo per 50 000 pradinių klasių moksleivių. Projekto metu sukurtą spalvingą ir įdomią mokomąją medžiagą galite išbandyti ir jūs – apsilankykite svetainėje www.gamtukai.lt ir spręskite „Gamtukų“ testus, žiūrėkite mokslinius eksperimentus ir vartykite knygeles apie negyvąją ir gyvąją gamtą.