Machaonas

Išgirsk

Taip sparneliais plaka Machaonas!

Dydis

Ryškūs gelsvi sparnai su juodu raštu ir ilgos užpakalinių sparnų uodegėlės išskiria šį sklandūną iš visų drugių.

Buveinė

Miškų aikštelės, pamiškės, pievos ir žmonių aplinka: sodai, darželiai ir gėlynai.

Paplitimas Lietuvoje

Paplitusi visoje Lietuvoje, bet reta rūšis, dažniausiai stebimi tik pavieniai drugiai.

Grėsmės

Pievų deginimas, pesticidų naudojimas ir kita žmogaus ūkinė veikla.

Tai įdomu!

Šio drugelio kiaušinėlių ar lervų galima pamatyti ant morkų, kmynų, rūtų ar ožiažolių.

Raudonasis eresas

Išgirsk

Šis nuostabus ryškus voriukas keliauja savo keliais labai tyliai. Paklausyk smėlėtos pamiškės, kurioje gyvena šis voras, garsų.

Dydis

Patinas 1 cm ilgio. Patelė dvigubai didesnė.

Buveinė

Gyvena urveliuose, apsaugotuose nuo vėjo šlaituose, sausose vietose, smėlėtame dirvožemyje.

Paplitimas Lietuvoje

Ypač reta vorų rūšis.

Grėsmės

Miško sodinimas vorų gyvenamosiose buveinėse. Pavasariniai gaisrai.

Tai įdomu!

Patinėliai šuoliuoja. Voras žemėje įsirengia verpalais išklotą iki 10 cm ilgio ir 1 cm skersmens urvelį, kurio piltuvėlio pavidalo anga dirvos paviršiuje uždengiama verpalų kilimėliu. Nuo čia į visas puses nusidriekia susipynusios gaudomosios gijos, kuriose įsipainioja vabzdžiai.

Kukutis

Išgirsk

Štai kaip kukutis ku-ku-kuoja!

Dydis

Stambaus strazdo dydžio, su dideliu vėduoklės pavidalo kuoduku.

Buveinė

Dideli miškai su kirtavietėmis, miškų aikštelėmis, mažos giraitės, laukų želdiniai, pievų pakraščiai. Peri drevėse, inkiluose.

Paplitimas Lietuvoje

Reta rūšis. 

Grėsmės

Pesticidų naudojimas, pamiškės pievų užaugimas krūmais. Mažėjantis gyvulių ganymas.

Tai įdomu!

Kukučio sparnų plasnojimas primena drugio skrydį. Lizde esantys jaunikliai pajutę pavojų ginasi – švirkščia skystas išmatas.

Didysis apuokas

Išgirsk

Ūbauja apuokas ant šakos tupėdamas

Dydis

Didžiausia Europos pelėda.

Buveinė

Dideli miškai, nuošalios ramios vietos arčiau pelkių, tvenkinių ar ežerų.

Paplitimas Lietuvoje

Labai reta rūšis. Peri 10–20 porų.

Grėsmės

Miškų kirtimas, trikdymas.

Tai įdomu!

Lizdų nekrauna, o naudojasi kitų paukščių lizdais arba peri ant žemės. Didieji apuokai minta graužikais, ežiais, paukščiais, gali sugauti net kiškį.

Juodakaklis naras

Išgirsk

Juodakaklio naro giesmelės

Dydis

Žąsies dydžio paukštis.

Buveinė

Žuvingi švarūs, bet nuošalūs ežerai miškingose vietose.

Paplitimas Lietuvoje

Ypač reta rūšis. Peri 8–10 porų.

Grėsmės

Žvejyba tinklais: paukščiai juose įsipainioja. Trikdo žvejai ir poilsiautojai, kenčia nuo plėšrūnų.

Tai įdomu!

Giliai nardo. Po vandeniu geba išbūti ilgiau nei 2 min. Pasigauna įvairių smulkių žuvelių, minta moliuskais, vėžiagyviais.

Kūdrinis pelėausis

Išgirsk

Skleisdamas cypsinčius garsus, šikšnosparnis gerai supranta, kur skristi net ir juodžiausioje tamsoje!

Dydis

Kūno ilgis 5,5–6,7 cm, svoris 14–20 g.  Atstumas tarp visiškai išskleistų sparnų galų 30–32 cm.

Buveinė

Vasarą slėptuvės arti vandens – medžių drevės, paukščių inkilai. Žiemą – drėgni požemiai, sienų plyšiai.

Paplitimas Lietuvoje

Viena rečiausių Lietuvos šikšnosparnių rūšių.

Grėsmės

Drevėtų medžių kirtimas, pastatų renovacija. Trikdymas žiemojimo vietose.

Tai įdomu!

Sutemus medžioja vabzdžius arti vandens paviršiaus. Juos gaudo skleisdamas ultragarso signalus.

Geltonkojis žirgelis

Išgirsk

Paklausyk, kaip savo dideliais skaidriais sparneliais greitai plaka žirgelis

Dydis

Kūnelio ilgis 5 cm. Sparnų ilgis 3–4 cm.

Buveinė

Didelių upių atkarpos, kur lėta srovė ir smėlėtas dugnas.

Paplitimas Lietuvoje

Reta rūšis. Lietuvos populiaciją gali sudaryti 3000–5000 suaugusių gyvūnų.

Grėsmės

Pagrindinė nykimo priežastis – vandens telkinių užterštumas.

Tai įdomu!

Skaidrūs sparnai ir geltonai juodas raštuotas kūnas. Pagrindinis skiriamasis bruožas – geltonos kojos.

Skiauterėtasis tritonas

Išgirsk

Paslaptingi povandeninio pasaulio, kuriame gyvena tritonas, garsai.

Dydis

Didžiausias iš Europoje gyvenančių tritonų. Kūno ilgis kartu su uodega apie 12 cm.

Buveinė

Negilūs stovintys vandens telkiniai, kurių dugnas padengtas smėliu arba moliu.

Paplitimas Lietuvoje

Reta rūšis. Lietuvos populiaciją gali sudaryti 3000–5000 suaugusių gyvūnų.

Grėsmės

Pagrindinė nykimo priežastis – vandens telkinių užterštumas.

Tai įdomu!

Veisimosi periodu patinams susiformuoja aukšta nugaros ir uodegos skiauterė dantytu kraštu.

Elniavabalis

Išgirsk

Ažuolyno paunksmėje elniavabalis braunasi per tankią žolę. Jis labai tylus, todėl pasimėgaukime paukščių balsais.

Dydis

Didžiausias Europos ir Lietuvos vabalas su į priekį atsikišusiais įspūdingais didžiuliais į elnio ragus panašiais žandais. Patinas dvigubai didesnis už patelę, nors vabzdžių pasaulyje dažniausiai būna atvirkščiai.

Buveinė

Seni, brandūs lapuočių miškai, kur auga seni ąžuolai, taip pat seni parkai, kur yra drevėtų džiūstančių ąžuolų.

Paplitimas Lietuvoje

Išnykusi rūšis.

Grėsmės

Ąžuolų kirtimas.

Tai įdomu!

Patinai įspūdingus žandus naudoja kautynėms dėl patelių. Patelės ąžuolų drevėse, išpuvusiuose kelmuose deda stambokus kiaušinėlius. Išsiritusios lervos maitinasi sutrūnijusio ąžuolo mediena. Lervos auga lėtai, subręsta tik penktais metais. Ilgiausiai besivystantis vabalas Lietuvoje.

Didžioji miegapelė

Išgirsk

Miegapelė - tyli kaip pelytė po šluota. Čia ji tupi ant šakos ir ramiai graužia grūdelį.

Dydis

Į voverę panašus gyvūnėlis.

Buveinė

Seni ąžuolynai arba brandūs miškai su senais ąžuolais. Gyvena medžių drevėse, uoksuose arba inkiluose.

Paplitimas Lietuvoje

Labai reta rūšis. Miegapelių radimo vietas Lietuvoje galima suskaičiuoti ant pirštų (9 vietos).

Grėsmės

Miškų kirtimas.

Tai įdomu!

Miegapelė daugiau nei pusę metų įminga žiemos miegu. Pavasarį ėda pumpurus, lapus, žiedus, vabzdžius, paukščių kiaušinius, jauniklius. Vasarą ir rudenį minta sėklomis ir riešutais.

Lūšis

Išgirsk

Lūšies balsas

Dydis

Didžiausias kačių šeimos gyvūnas Lietuvoje. Sveria nuo 15 iki 30 kg (10 kartų sunkesnis už naminę katę).

Buveinė

Dideli tankūs mišrūs lapuočių ir spygliuočių miškai.

Paplitimas Lietuvoje

Labai reta rūšis. Lietuvoje gyvena tik apie 100 lūšių.

Grėsmės

Trikdymas, kai kertamas miškas, medžiojama ir lankomasi jų gyvenamosiose vietose.

Tai įdomu!

Dažnai teigiama, kad lūšis grobio tyko medyje, bet paprastai ji medžioja tykodama ant žemės.

Kurtinys

Išgirsk

Kurtinio patino balsas

Dydis

Stambiausias miškų paukštis. Patinas maždaug kalakutės dydžio. Giedodamas vėduokle išskleidžia uodegą, galvą pakelia statmenai.

Buveinė

Dideli miškų masyvai, girios, pušynai, aukštapelkės.

Paplitimas Lietuvoje

Reta rūšis. Suskaičiuota 300–400 patinų. Porų nesudaro, todėl apskaičiuojami pagal tuokvietėse stebimus patinus.

Grėsmės

Miškų kirtimas. Trikdymas.

Tai įdomu!

Kurtinių tuoktuvės įspūdingos. Vakare prieš temstant kurtiniai susirenka į tuoktuvių vietą. Triukšmingai tupia pušų viršūnėse. Prieš pat aušrą pradeda teksėti pirmieji patinai. Šis garsas greitėja, kol pasigirsta pokštelėjimas  – tarsi kamštis traukiamas iš butelio. Po šio garso kurtiniai negirdi 3–4 s.

Ūdra

Išgirsk

Ūdros mažyliai džiaugsmingai cypsi šalia upelio.

Dydis

Kūno ilgis iki 1 m, svoris apie 8 kg, uodega stora ir raumeninga.

Buveinė

Įvairūs vandens telkiniai ir jų pakrantės.

Paplitimas Lietuvoje

Reta rūšis. Lietuvoje gyvena apie 3000 ūdrų.

Grėsmės

Vandens užterštumas ir bebrų medžiojimas (medžiotojų spąstai ir pan.).

Tai įdomu!

Gyvenamoje teritorijoje turi vieną ar kelis urvus, taip pat naudojasi slėptuvėmis po medžių šaknimis, nevengia naudotis bebrų urvais ir trobelėmis. Grobiui neišranki, pagrindinis maistas – žuvys ir varliagyviai.

Balinis vėžlys

Išgirsk

Baliniai vėžliai - tikri tyleniai. Jie ne varlės kvarklės, jie mėgsta ramiai sau plaukioti povandeniniame pasaulyje.

Dydis

Balinis vėžlys užauga iki 30 cm ilgio.

Buveinė

Stovintys, nedideli, seklūs, uždumblėję ežerai, kūdros, pelkės, senos upių vagos.

Paplitimas Lietuvoje

Reta rūšis. Lietuvoje gyvena apie 500–600 vėžlių. Pietų Lietuva.

Grėsmės

Vandens telkinių nusausėjimas ir apaugimas aukšta žole, krūmais ir medžiais.

Tai įdomu!

Vėžlių patelė deda kiaušinius. Užpakalinėmis kojomis iškasa 10–12 cm gylio duobutę ir sudeda 7–20 baltų pailgų kiaušinių. Vėžlys ilgaamžis – gali išgyventi net iki 100 m.

Vėjalandė šilagėlė

Išgirsk

Lietuvos pievų garsai.

Dydis

Daugiametis iki 35 cm aukščio augalas. Žydėjimo pradžioje melsvai violetinis žiedas palinkęs žemyn, visiškai pražydęs – nukreiptas aukštyn.

Buveinė

Pušynai, rečiau mišrūs miškai, smėlynai.

Paplitimas Lietuvoje

Retas augalas.

Grėsmės

Augalų skynimas ir augaviečių užaugimas mišku.

Tai įdomu!

Vėjalandės šilagėlės yra ilgaamžės, gali išgyventi iki 20 m.!

Mažalapė saulašarė

Išgirsk

Lietuvos pelkių, kuriose ir pamatysite saulašarę, garsai.

Dydis

Mažas 5–10 cm aukščio augalas.

Buveinė

Durpynai, aukštapelkės, liūnai.

Paplitimas Lietuvoje

Ypač retas augalas.

Grėsmės

Buveinių naikinimas, pelkių sausinimas.

Tai įdomu!

Minta vabzdžiais. Lipniame skystyje įklimpę vabzdžiai virškinami lapams susilenkiant. Lietuvoje auga pora dažnesnių saulašarių rūšių: apskritalapė ir ilgalapė saulašarės.

Stumbras

Išgirsk

Stumbro balsas - ne juokai!

Dydis

Stambiausias dabartinis Europos laukinis žvėris. Lietuvoje gyvenantys stumbro patinai vidutiniškai sveria 500 kg.

Buveinė

Dideli tankūs lapuočių ir mišrūs miškai su didelėmis aikštelėmis ir pievomis.

Paplitimas Lietuvoje

Reta rūšis. Lietuvoje gyvena apie 180 gyvūnų.

Grėsmės

Brakonieriavimas.

Tai įdomu!

Visoje Europoje laisvėje gyvena tik apie 3000 stumbrų. Bandai vadovauja patelė. Stumbrai gali bėgti iki 60 km/val. greičiu, gali peršokti net 2 m aukščio tvorą.

Rudasis lokys

Išgirsk

Rudojo lokio patino balsas

Dydis

Stambus gyvūnas. Lietuvoje gyvenantys lokiai sverdavo 150–250 kg.

Buveinė

Dideli tankūs miškai ir girios.

Paplitimas Lietuvoje

Išnykęs, tačiau kartais užklysta iš kaimyninių valstybių.

Grėsmės

Miškų kirtimas, brakonieriavimas.

Tai įdomu!

Įminga žiemos miegu. Atrodo nerangus, tačiau yra greitas: nuo lokio nepabėgsi.

Šermuonėlis

Išgirsk

Šermuonėlio balsas

Dydis

Smulkus ilgu kūnu ir trumpomis kojomis gyvūnėlis.

Buveinė

Miškingos, pelkėtos ir atviros vietos.

Paplitimas Lietuvoje

Retas žinduolis.

Grėsmės

Nėra žinomos.

Tai įdomu!

Medžioja naktį. Minta įvairiu maistu: sliekais, vabzdžiais, pelėmis, paukščiais. Žiemą visas baltas, tik uodegos galiukas juodas. Rausia arba įsikuria pelių urveliuose.

Ilgasnukis ruonis

Išgirsk

Ilgasnukio ruonio balsą

Dydis

Stambus gyvūnas. Užaugęs sveria apie 300 kg.

Buveinė

Baltijos jūros pakrantės.

Paplitimas Lietuvoje

Reta rūšis. Kartais pastebima prie Lietuvos krantų.

Grėsmės

Žvejyba tinklais: dažnai į juos įsipainioja.

Tai įdomu!

Gerai plaukioja, po vandeniu išbūna iki 20 min. Minta žuvimis ir smulkiais vandens gyvūnais. Tik atvesti ruoniukai būna pūkuoti ir nemoka plaukti. Ant kranto ar ledo lyčių jie žinda motinos pieną.

Nykstantys Lietuvos gyvūnai ir augalai

Machaonas

Raudonasis eresas

Kukutis

Didysis apuokas

Juodakaklis naras

Kūdrinis pelėausis

Geltonkojis žirgelis

Skiauterėtasis tritonas

Elniavabalis

Didžioji miegapelė

Lūšis

Kurtinys

Ūdra

Balinis vėžlys

Vėjalandė šilagėlė

Mažalapė saulašarė

Stumbras

Rudasis lokys

Šermuonėlis

Ilgasnukis ruonis